išvirstas

ìšvirstas, -à (dial.) adj. (3^b) Š žr. išvirkščias: 1. Išvirstaĩs marškiniais apsivilko Sr. Ìšvirstas šiuršis J. Moša ìšvirstą skarą dėvi J. Išvirsti (resupinata): apatinioji paviršė į dangų, o viršutinioji ant žemės atkreipta (apie lapus) P.

išvirstaĩ adv.: Išvirstaĩ marškinius apsivilkai, t. y. išsivertęs J.

2. Jis pasakė išvirstaĩ žodį, t. y. išversdamas J.